Paaukok pinigų žmonėms, kuriems pagalbos labiausiai reikia.
Pristatome šio mėnesio istoriją.
Mamos, auginančios neįgalius vaikus, yra šiek tiek kitokios. Jos truputį kantresnės, truputį labiau užsispyrusios, stipresnės ir labiau tikinčios. Viskuo. Savo vaiku, likimu, dievuliu ir ...galimybe pasveikti. Tegu ne greit, ne rytoj, bet kada nors...
Irena - viena tų mamų. Tik ji nebetiki, kad jos dukrai kada nors bus geriau. Ji žino, kad nebus. Tik prašo dievulio, kad nebebūtų dar blogiau...
Iki keturiolikos metų Irena su vyru augino sveiką, guvią dukrą Donaldą. Mergytė augo laimingoje šeimoje, turėjo seserį, buvo stropi mokinukė, dainavo chore... Kol vieną dieną ją netikėtai ištiko epilepsijos priepuolis. Jaunesniojo sesuo pabudo naktį ir ėmė šaukti tėvus, nes Donalda smarkiai muistėsi. Kai atėjo mama, mergina vėl ramiai snaudė. Tąkart tėvai buvo ramūs - vaikas tiesiog susapnavo kažką baisaus. Deja, po kelių mėnesių Donaldą ištiko dar vienas priepuolis, šį kartą tėvai spėjo jį pastebėti. Medikai, ligoninė, galybė tyrimų ir diagnozė - epilepsija. Kodėl susirgo jų mergaitė medikai tėvams atsakyti negalėjo. Atlikti išsamūs tyrimai užsienio klinikose tik patvirtino diagnozę ir paneigė, kad tai - genetinė liga. Tačiau kodėl iki tols sveika paauglė mergaitė sulaukusi 14-kos susirgo tokia liga, niekas atsakyti negalėjo.
Prasidėjo gydymas vaistais. Donalda labai stropiai juos gerdavo, pati primindavo mamai, kad jau laikas vienai ar kitai tabletei. Tačiau priepuoliai vis tiek nesiliovė, o netrukus ėmė ir dažnėti. Dar kurį laiką mergina sugebėjo lankyti mokyklą, galėjo susikaupti, rašyti, mokytis, tačiau palaipsniui, savijauta vis prastėjo. Organizmas, alinamas vis dažnėjančių epilepsijos priepuolių, silpo. Donaldai sunkiai sekėsi rašyti, nes ranką apimdavo netikėti traukuliukai, pasidarė sunku susikaupti, atsiminti, suprasti... netrukus mergina nebegalėjo lankyti mokyklos.
Gydymas vaistais nedavė norimų rezultatų. Vėl nauji tyrimai, ilgos savaitės ligoninėse ir dar labiau dažnėjantys priepuoliai. Jie merginą ištikdavo kelis ar net keliolika kartų per dieną. Ji vis silpo, daug laiko tiesiog išgulėdavo lovoje, po kiekvieno naujo priepuolio vis sunkiau atsigaudavo. Būdavo tokių akimirkų, kad Donaldą atgaivinti galėdavo tik medikai... Miestelio ligoninės reanimacija jau ilgą laiką yra tapusi antraisiais merginos namais.
Kiekvienas priepuolis pražudydavo vis daugiau smegenų ląstelių, mergina jau nebelankė mokyklos, jai sunku buvo kalbėti, judėti. Kurį laiką mama Irena dar bandė dirbti, nes Donaldos slaugai reikėjo vis didesnių išlaidų, tačiau netrukus, merginai slaugos reikėjo jau visą parą, tad Irena turėjo palikti darbą. Šeimą išlaikė tik tėtis. Ištikus eiliniams priepuoliams, mergina vėl buvo gaivinama reanimacijoje, tačiau netyčia jai buvo pradurta trachėja, kurioje buvo įstatytas intubacinis vamzdelis, palengvinantis Donaldos kvėpavimą priepuolio metu. Merginą ištiko koma, ji ilgas savaites pragulėjo ligoninėje, būklė vis prastėjo, o medikai tėvams liepė ruoštis blogiausiam... Ačiū dievui, tą kartą medikai vis dėlto pajėgė atgaivinti Donaldą, tačiau netrukus ji jau visam laikui liko gulėti lovoje.
Šiandien Donaldai jau trisdešimt metų. Mergina nebevaikšto, nebekalba, nereaguoja, neatpažįsta artimųjų, pati nekramto ir nenuryja, yra maitinama per specialų vamzdelį... O eilinį epilepsijos priepuolį jai gali išprovokuoti bet kas - staigus saulės blyksnis kambaryje, netikėtas garsas, per aštrus balsas... Generalizuota epilepsija - su tokia diagnoze šiandien gyvena Donalda. Vaistai, kurie šiek tiek palengvina merginos egzistavimą, labai brangūs, šeima vos išgali jų nupirkti, reikia daugybės slaugos priemonių, kurios taip pat kainuoja. Merginos gaunamos neįgalumo pašalpos viskas neužtenka. Šeima skaičiuoja kiekvieną centą tam, kad galėtų tinkamai slaugyti dukrą. Šeimą išlaiko tik tėtis, dažnai pritrūksta lėšų būtiniausiems dalykams. O Irena jau beveik 14 metų nėra niekur išėjusi. Niekur. Ji visą parą praleidžia prie dukros. Mergina dėl puikios mamos priežiūros iki šiol neturi nei vienos pragulos. Irena sako, kad ji stengiasi nebeverkti, nes tai - nieko nekeičia. Tiesiog reikia gyventi ir tiek. Tačiau susitaikyti su tuo, kad buvusi sveika, linksma dukra šiandien yra visiškai neįgali, reikėjo labai daug laiko. Ačiū dievui, kad Donalda turi tokius puikius tėvus, kurie dėl jos padaro viską.
